- išbenityti
- išbenìtyti žr. išbanityti 1: Išlojojau, išbenìtijau Škn. Kad išbarė, kad išbenìtijo, neturėjo kur akių dėti Užv. Išbenìtijo pri visų akių Krkl. | refl.: Jos nebesueina ir nebesikalba – aną dieną taip labai išsibenìtijo Lnkv. \ benityti; išbenityti; pribenityti
Dictionary of the Lithuanian Language.
